Truputi apie patriotizmą
2023 m. rugpjūčio 14 d. 17:16,
Komentarų nėra
Būdamas Ukrainoje ir turėdamas galimybe pabuvoti įvairiausiose fronto vietose susidariau nuomonę, kurios visišku teisingumu įsitikinau būdamas tik Ukrainoje: kad mes Lietuviai esame arba kovotojai-kariai, kurie, pasikliaudami ginkluota mūsų protėvių-didvyrių šlove, kovojame už savo ir mūsų vaikų laisvę, gerovę, ateitį, savo žemę, namus, teises, žmogišką požiūri į mus – arba mes esame bešakniai konformistai, prisitaikėliai, susitaikėliai, šiknalaižiai. Yra dar trečia kategorija, kurie daugiausiai ką sugeba, tai susigūžę kampelyje paverkti, kokia mūsų pačių išrinkta valdžia yra šūdina ir kaip ji mūsų nemyli, nesirūpina, tuštinasi mums ant galvos ir t.t.. Jie lengvai pasiduoda įvairiausių naudingų idiotų primetamai idėjai, kad pakeisti nieko neįmanoma, kad kažkas kažkur viską nusprendžia už mus, kad dalyvavimas rinkimuose beprasmiškas ir t.t..
Visiškai beprasmiška yra išskirti antrą ir trečią kategorijas, jei antra yra patologiniai bailiai nuo prigimtie, apie jos net neverta, tai trečią yra tiesiog pasyvi grupė, ji visada įtakojama pasakomis, kurias joms primeta naudingi idiotai. Nei antra, nei trečia grupė niekada nebus pasirengusios pretenduoti į kažką svarbaus, dėl bet kokios idėjos.
Asmeniškai aš visada turėjau ir dabar tik sustiprėjo tas mano požiūris, kad kažką įtakoti, pakeisti gali tik pirma grupė, tik patriotai, tie paprasti, tilus ramus, kad ir kiek kai kurie iš jų būtų ištepti purvu, vadinami „ligoniais“, „ekstremistais“, „nacionalistais“ ir panašiai. Būtent tokie „pacientai“ 1991 metais parodė, ką sugeba. Jie buvo paprasti Lietuvos piliečiai, savo tėvynės patriotai. Ne programuotojai, ne kirpėjai, ne laisvai samdomi darbuotojai ir ne kiti dabartinio „elito“ atstovai, kurie apie savo „kovą“ vėliau prabilo iš visų žiniasklaidos priemonių. Apie tą pirmą kategoriją nepasakojama, jie išbraukiami iš Lietuvos istorijos, jie tepami purvais įvairiausio rango KGB‘istų ir jų agentų, komunistų, komjaunuolių, partškolos dėstytojų ar auklėtinių, ar jų palikuonių. Tą pirma grupė apie save nepasakoja, nes jų tikslas nebuvo ir nėra šlovė, politinis pijaras, politinės aukštumos, ar pinigai – jie tiesiog kovojo už tiesą, už save, už vaikus, už jų ateitį, už Lietuvą. Ir tik tokie vėl kovos, kada pajaus, kad atėjo laikas. Tai buvo, yra ir lieka absoliučiai nevieši asmenys. Ateitis visada buvo, yra ir bus už jų. Ateities kova yra jų. Jie tai jau įrodė ir ne karta. O mes Lietuvos savanoriai galėsime visad suteikti jiems reikiamų žinių ir įgūdžių sėkmingai kovai. Ateitis, darna ir mūsų gerovė tik už jų. Būtent tie eiliniai Lietuvos sūnus ir dukros ir yra tauta, tik jie visada kovojo ir kovos, ir tai darys ne dėl valdžios siekio, pinigų, lovio, pijaro. Jie tai darė ir darys dėl savęs, savo vaikų ateities, nes jie ir yra tauta. Būtent tokie šiandiena gina Ukrainą, būtent tokie gudai šiandiena kariauja Ukrainos fronte už Ukrainą, už savo busimą laisvę, už mūsų saugumą. Tai paprasti eiliniai Ukrainos, gudijos sūnus ir dukros. Būtent tokie stovėjo Ukrainos Maidano barikadose, būtent tokie stovėjo prie Ukrainos karinių komisariatų eilėse, kaip savanoriai į frontą, kai prie Kijevo stovėjo kacapų orda, būtent jie ir yra tauta, būtent jie yra tikri savo tautos patriotai. O ne tie, kas apie patriotizmą labiausiai trimituoja iš TV ekranų, ar socialiniuose tiktose. Ir tarp tų, kas fronte, tarp jų tikrai nėra tų buvusių KGB‘istų, KGB buvusių agentų, buvusių komunistų, buvusių aršių komjaunuolių, partškolos dėstytojų, ar auklėtinių, ar jų palikuonių.Būtent tokie, kaip rusų sušaudytas Aleksandras Macijevskis yra tikri savo tautos patriotai.