Buvęs pasienietis, karys savanoris Ukrainoje Rimas Armaitis susitikime su VSAT bendruomene: „Kare labai greitai mokomasi“
2024 m. birželio 6 d. 15:15,
Komentarų nėra
Ketvirtadienio popietę VSAT centrinėje įstaigoje lankėsi buvęs pasienietis, karys savanoris Ukrainoje, išminuotojas-instruktorius Rimas Armaitis. Po 2-jų Ukrainos kare praleistų metų, jis grįžo į Lietuvą ir sutiko apsilankyti pas mus tarnyboje bei papasakoti pasieniečiams apie savo ypatingą patirtį kare, nūdienos aktualijas. Šį susitikimą, svečio pasakojimą, nuotoliu galėjo stebėti bei klausytis ir visų nutolusių VSAT padalinių pasieniečiai.
Tarnybos vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, taręs įžanginį žodį susitikime, sakė, jog buvusių pasieniečių nebūna, jog šiame susitikime dalyvaujantys pasieniečiai, klausydamiesi kolegos Rimo pasakojimo apie karą, pasimokytų iš jo patirties, įsiklausytų į neįkainojamus patarimus.
Ir iš tikro, renginio dalyviai apie dvi valandas klausėsi labai įdomaus Rimo Armaičio pasakojimo, jo savitos kasdienybės karo metu tiek fronto linijoje, išminuojant tūkstančius minų jo ir karo brolių gyvybių grėsmės akivaizdoje, tiek ilsintis atokvėpio valandomis, tūnant drėgnuose rūsiuose antisanitarinėmis sąlygomis, lauke gaudžiant pabūklų griausmams. Taip pat, apmokant-instruktuojant kitus karius išminavimo darbų, šio darbo niuansų, paslapčių.
Lyg tyčia, už lango nugriaudėjęs griaustinis, tik paryškino R. Armaičio pasakojimą, bet visiems besiklausiusiems jo, tačiau nebuvusiems kare, fronte, turbūt neįmanoma iki galo suvokti, per kokį pragarą teko pereiti šiam drąsiam lietuviui-kariui. Kaip R. Armaitis sako; „Kare, kai reikia greitai veikti, labai greitai mokomasi“. Besiklausant jo, natūraliai vidiniai kilo klausimas: kaip jam pasisekė išlikti gyvam? Bandžiau ieškoti atsakymų. Galvoje sukosi mintys: „Gal branda (Rimui – 58-eri), profesionalumas, įvairi darbinė patirtis? Gal savo pagrįstų ir pamatuotų sąlygų iškėlimas ir laikymasis jų, siunčiant jį į karštuosius taškus bei siekiant apsaugoti savo ir kitų kolegų karių gyvybes? O gal atsitiktinumas, sėkmė, fortūna, palankus likimas? Turbūt viskas kartu – atsakymą geriausiai žino tik pats Rimas ir gal ten TAS viršuje…
Rimas Armaitis pabrėžė, jog sugrįžti iš karo ir vėl adaptuotis taikiame gyvenime yra be galo sunku. Ir, nors nereikia gręžiotis, ar, kas neseka, nereikia tikrinti po automobiliu, prieš sėdant į jį, nereikia bėgti slėptis, tylu – nėra griausmingų garsų, tapusių norma kasdienybėje, tačiau labai trūksta adrenalino ir karo brolių…
Pasibaigus renginiui, po tarnybos vado pavaduotojo Sauliaus Nekraševičiaus padėkos ir sveikatos palinkėjimo Rimui Armaičiui visos bendruomenės vardu, pasieniečiai taip lengvai svečio nepaleido. Buvę tarnybos kolegos, draugiškai glėbesčiavosi su Rimu, uždavinėjo klausimus, fotografavosi, kvietėsi į savo kabinetą pratęsti pokalbį (dialogą-trialogą ir pan.) prie kavos puodelio, užduodant galbūt ir asmeniškesnius klausimus. Šypsenos visų veiduose. PASIDIDŽIAVIMAS kolega-didvyriu ir didžiulė PAGARBA Rimui Armaičiui!
R. Armaitis pasienyje tarnavo 10 metų: 2008 m. paskirtas tarnauti į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardą. Nuo 2014-ųjų tarnavo Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. 2018 metais baigė pareigūno karjerą ir „grįžo“ į civilio gyvenimą.
Rimas Armaitis: „Viskam būna pradžia ir pabaiga. Svarbu tai suvokti pačiam: išeinant ir uždarant duris vienur, visada atidarai duris kitur“.
Autorius Vesta Juozapaitytė | 2024-06-06
