isminuotojouzrasai - Pastebėjimai iš fronto

Kodėl karas Ukrainoje atsidūrė aklavietėje?

Fri, 15 Dec 2023 15:45:00 +0000

Bent kokia karinė konfrontacija grindžiama manevriniu karu, kuris pagristas greitu netikėtu pasistūmimu į priekį, arba gynybine smūgių prevencija. Greitas manevringas prasiveržimas į priekį reiškia, kad puolančioji pusė gali sutelkti pajėgas puolimui greičiau, nei priešinga pusė gali imtis veiksmų smūgiui atremti. Esanti gynyboje pusė priversta reaguoti į jau įvykusį smūgį ir šalinti jo padarinius, o ne iš anksto užkirsti atitinkamais veiksmais. Tuo pat metu puolančioji pusė nebūtinai turi turėti skaičiaus ir ugnies galios pranašumą strateginiu ar net operatyviniu lygmeniu, nes čia svarbiausias dalykas yra greitis ir netikėtumas.

Kas atsitiko šiuolaikiniame kare, kad "blickrygo" schema neveikia?
Dėl technologijų pažangos iš esmės tapo neįmanoma, kad puolančioji pusė galėtų aplenkti priešo gynybą koncentruojant puolimui savo pajėgas. Šiandienos poziciniame kare prevencija visada yra ginančiojoje pusėje. Taip atsitiko dėl technologijų plėtros. Bet koks priešo pajėgų judėjimas ne tik taktinėje, bet ir operatyvinėje gilumoje visą parą fiksuojamas dronais žvalgais ir palydovais. Norint reaguoti į tankų koloną, judančią link fronto, besiginančiai pusei nereikia perkelti tankų, savaeigės artilerijos į frontą ir laukti atakos. Besiartinantys tankai važiuoja į dislokacijos vietą 30 km/val. greičiu, o būrys FPV dronų savižudžių skrenda link jų kaip minimumas 50 km/val. greičiu. O toliašaudė artilerija iš karto pradeda veikti pačius šarvuočius arba jų kelyje esančius tiltus. Taip atsiranda spūstis, kur technika tampa tiesiog taikiniais, prieš kurios panaudojamos salvinės sistemos ir kasetiniais šaudmenimis, arba fosforo užtaisai. Jei šiandiena pabandysite panaudoti puolimui tankų brigadą ir pajudėsite link nulio, tai bus panaudota tiek įvairiausios ugnies, kad nebus kam pulti. Jei pavieniai tankai dar kažkiek gali veikti, tai tankų junginiai iš esmės negali, nes jie labai greit sunaikinami. Puolimai taktiniam lygmenyje kažkiek yra efektyvus mažomis pėstininkų grupėmis, net lengvai šarvuota techniką irgi taip pat pažeidžiama, kaip ir tankai. O bent koks šturmas mažomis grupėmis, tai 20-30% nuostolių tarp šturmuotųjų. Šiam karo etape rimtesniam puolimui negalima sutelkti didelių pajėgų. Bent kokie manevrai ir didesnė logistika iškart pastebima dronais žvalgais ir sunaikinama tiesiogine ugnimi. Kitaip sakant, bet kokių didesnių pajėgų sutelkimas ribotame vietovės plote yra labai pavojingas, net ir palyginti giliuose užnugario rajonuose. Jei sukoncentruosite kuopą angare – iškart kas nors atskris šahedas, kokia nors raketa, ar HIMARS. Tik batalionas pasiruošia puolimui ir bataliono nėra, nes priešas panaudojo kasetines bombas.

Atskirai reikėtų paminėti minas, minų laukus, minų užtvaras keliose. Jos ne tik pristabdo bent kokį judėjimą, bet ir sunaikina puolančiuosius, ypač puolančiųjų techniką. Norint padaryti praėjimus minų laukuose, specialiomis nuotolinėmis inžinerinėmis išminavimo sistemomis reikia pusantros valandos darbo. O norint vėl užkaišioti spragas - pusvalandis darbo nuotolinėms minavimo sistemoms. Net ir čia gynyba visada lenkia puolimo tempą. Nei naktis, nei blogas oras, nei dūmų uždanga negali paslėpti išminuotojų darbo ar technikos susikaupimo. Į bet kokį bandymą pradėti puolimą visada reaguojama akimirksniu.

Daugiau ar mažiau efektyviai veikti gali tik nedidelės specialiųjų pajėgų šturmo grupės, ir tai ne visur. Tačiau jos nepajėgia atlikti nieko įspūdingesnio nei trumpi reidai. Tarkime, greitu ir netikėtu puolimu specialiosioms pajėgoms pavyko užimti priešakinę priešo poziciją. Bet jos vis tiek negali jų išlaikyti. Jie neužsibus ten pakankamai ilgai, kad išvengtų artilerijos smūgio.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi "Abrams" ir "Leopardus", bet kaip jie padės, jei, jiems judant link fronto linijos, okupantai tiesiog numatytuose keliuose numes kasetines minas panaudojant tam sistemas „Zemledelije“? Juk jie pastebės šarvuočių kolonas net už 30 km nuo fronto linijos. Galimai ukrainiečiai gaus F-16. Jais sustiprins savo priešlėktuvinę gynybą. Bet kaip jie padės pėstininkų kuopai įveikti kilometro pločio ir kokių 30 metrų ilgio minų lauką? O jei jų kelyje net 3 tokios priešo gynybinės linijos.

Iš aklavietės nė viena pusė negali išeiti. Kas iš to, kad Rusijos Federacija turi keturis kartus didesnį mobilizacinį rezervą? Ar būtų kokia nors reikšminga persvara, jei į šturmų mėsmalę sius 50-80 barmalejų? Vienintelis likęs būdas varžytis lieka tranšėjinis karas, iššautų sviedinių skaičiumi per laiko vienetą ploto vienete. Tik artilerija turės labai greitai keisti šaudymo pozicijas, nes priešas visada gali realiuoju laiku stebėti jų padėtį ant žemės. Esant situacijai, kai puolančioji pusė iš principo negali iš anksto paveikti besiginančiosios pusės, perėjimas nuo pozicinio karo prie manevrinio karo santykinės jėgų lygybės sąlygomis yra neįmanomas. O tokiam poziciniam karui reikia labai daug pabūklų, sviedinių, dronų savižudžių, nes jie žymiai taiklesni ir pigesni nei sviediniai.

Miesto mušis! (II dalis)

Sat, 18 Nov 2023 15:16:00 +0000

Taktika.
Kova mieste - tai įgūdžiai, pradedant nuo kovotojo, kuris pjauna kampus, ir baigiant bataliono vadu, kuris nustato sąveiką, aprūpina šturmuotojus ir įgyvendina bendrą planą savo lygmeniu. O raktas į sėkmę tokiame mūšyje yra efektyvumas, manevrų greitis, sprendimų priėmimas ir jų įgyvendinimas.

Pavyzdys: šturmo būriui užkerta judėjimą kulkosvaidis. Koks sprendimas? Kulkosvaidis užgesinamas prieštankiniais vamzdžiais, ar kitos sunkiosios ginkluotės šūviais. Priešas neleidžia patekti į namą - paprašykite snaiperių pagalbos, kad jie padirbėtų. Snaiperis pastate, vėlgi pagelbės prieštankiniai vamzdžiai, artilerija, tankas.

Visuose šiuose pavyzdžiuose yra vienas niuansas: sąveika. O ji ne visada veikia šturmo grupėse, nes ir snaiperiai ir artilerija ir tankai ir minosvaidžiai visada yra už nugaros atsitraukimo pozicijoje. Snaiperių komandos nevaikšto greta šturmo, jos taip pat dirbs iš paskos. Tankas taip pat nekovos pirmoje linijoje: jis visada kažkur pasislėpęs. Kitaip jis labai greit bus sunaikintas. Taigi ką daryti? O gi lieka užmegzti ryšį su pritvirtintomis priemonėmis, nurodyti koordinates, orientyrus ir paprašyti atitinkamos paramos. Ir visą šį darbą privalo atlikti šturmo grupės vadas, kad mūšio metu butu priskirta artilerija, snaiperiai ar tankai, ar dar kažkas. Ir tam nebūtinas palaiminimas iš viršaus jau šturmo metu, nes tai gali labai ilgam užtrukti. Šituo viskuo reikia pasirūpinti dar prieš šturmus, mūšius. O tam dar reikia suderinti ryšio kanalus. Kad reikiamu momentu gauti atitinkamą pagalbą. Šturmo metu viskas turi vykti labai greitai, sparčiai, operatyviai.

Šaudymas iš arti.
Kai kurie tai gali vadinti intuityviuoju šaudymu. Esmė - laikyti ginklą taip, kad kairės rankos rodomuoju pirštu (dešiniarankiams šauliams) būtų galima nusitaikyti "į vamzdį". Tai reiškia, kad ten, kur nukreiptas vamzdis, ten, kur nukreiptas pirštas. Ir išeina, kad pirštą visada "nukreipiame" į priešą, taigi (apytiksliai) nukreipiame ginklą į priešą, turėdami gerą galimybę pataikyti į jį nuo 5 iki 20 metrų atstumu, kuris būtinas valant pastatus ir ne tik.

Tokio šaudymo privalumai: reguliariai treniruojantis galima pataikyti iš automatinio ginklo į krūtinės ląstą iš 25 metrų atstumo. Be to, mums nereikia taikytis, kad pataikytume, o tai suteikia mums brangių akimirkų staigios konfrontacijos ribotoje erdvėje metu.

Dabar apie tai, kodėl nepatartina artimam mūšyje vaikščioti ir taikytis? Tam yra kelios priežastys:
1. Regėjimo lauko susiaurėjimas - sumažėja apžvalgos kampai stebėjimui, regėjimo kampas susiaurėja.
2. Rankų nuovargis. Pabandykite bent 5 minutes palaikyti šautuvą ant taikiklio linijos ir pažiūrėkite, kaip po šių 5 minučių "vaikščios" priekinis taikiklis.
3. Nusitaikyti judant yra sunku, o norint išmokti tokios priedangos, reikia daug šaudyti. Net ir šių trijų punktų daugiau nei pakanka, kad suprastumėte, jog šaudymas iš intuityviai iš arti yra labai svarbus kovojant mieste.

Ir svarbiausia, ką reikia žinoti. Kai išeini į užduoti, ten jau nėra laiko taktikai, yra laikas veiksmams. Abejones šalin. Išeinant visada baisu, bet su pirmaisiais šūviais baimė privalo išnykti, nes darbas prasidėjo. Yra tu ir tavo ginklo broliai. Kiekvienas turite granatas, šovinius ir tvirtą ketinimą išmušti priešininką. Toliau tik judėkite poromis. Du šaudo, du bėga ir atvirkščiai. Nebėkite prie įėjimo: greičiausiai jis bus užminuotas. Padarykite praėjimus sienose ir įeikite pro juos. Nes tai kare yra klasika. Pirma, granata patenka į kambarį, tada jūs. Išvalykite iš apačios į viršų, saugokite savo sektorių. Ir visada praneškite ir klausykite komandų. Nepamirškite mūšio dinamikos principo: jei sustoja 1 šturmo grupę, sustoja šturmas, sustoja kitos grupės.
Ir atsiminkite, pergalė pasirenka geriausiai pasiruošusius, pasirengusius.

Miesto mušis!

Fri, 17 Nov 2023 18:50:00 +0000

Pozicijų parengimas
Pirmoji taisyklė: niekada nesirinkite pozicijos lange. Visada dirbkite iš kambario galo. Neatidarykite langų, jei jie uždaryti. Jei siena nėra laikančioji, nedideliu sprogstamuoju užtaisu pagalba sienose padarykite nedidelius ugnies taškus. Dar vienas patarimas, dirbti ne iš patalpos, pro kurią išeina langas, o iš koridoriaus. Neužimkite viršutinių aukštų ir stogo, nes tankas gali išeiti ir tiesiog pradėti dirbti viršutiniuose aukštuose, kurie jam matomi, o jūs jo nepasieksite. Be to, dronai iš viršaus mato, kas vyksta ant stogo, be to, ant stogo dar gali jus labai lengvai atakuoti dronai kamikadzės. Išskirtiniais atvejais dirbti viršutiniuose aukštuose galima tik stebėjimui, koreguojant artilerijos ugnį. Kitais atvejais tai labai pavojinga.

Minos ir sprogmenis
Jei jūsų gynybinės pozicijos daugiaaukštyje, pagalvokite, iš kur gali ateiti priešas, ir tomis kryptimis pastatykite geriausiai nukreipto veikimo minas, geriausia kontroliuojamoje versijoje, kad priešui padaryti kaip galima didesnius nuostolius. Kartais minų užmaskuoti nepavyks, tada priešas greičiausiai apeis šias minas ir nueis ten, kur jus norite, su nepaslėpta miną galimą priešą nukreipti ten, kur jums reikia. Statydami minas atsižvelkite į tai, kad gynyboje nesėdėsite amžinai, todėl patariu pilkojoje zonoje naudoti tik kontroliuojamus variantus. Kovinio išminuotojo darbas visada turi būti pridengiamas. Nes koviniai išminuotojai yra labai vertingi specialistai, todėl jos reikia saugoti kaip savo akį. Visada koviniam išminuotojui į pagalbą skirkite bent 2-3 patyrusius vaikinus, kad jį lydėtu, tokia priedanga dažnai būna siurprizas priešui. Iki minimumo sumažinkite įėjimus ir pirmojo aukšto langus iš priešo pusės skaičių, kad priešas neįsiveržtų į pastatą per rūsį ar pirmą aukštą (geriausiai jos užminuoti). Nustatykite atskiras prieštankinių sistemų panaudojimo pozicijas, visada palaikykite ryšį su sunkiosios ginkluotės vadais. Ir atminkite, minosvaidžiai, prieštankiniai vamzdžiai, artilerija, tai jūsų koziriai.

Visada su savimi turėkite sprogstamosios medžiagos (trotilo ar plastido). Arba prieštankines TM-62 kelias minas ir šiek tiek plastido. Jei prie sienos centre pritvirtinsite TM, ir įdėsite plastidą ir įkišite ten padegamąjį vamzdelį, galėsite sugriauti net dalį namo. Tai pravartu naudoti, jei už sienos yra priešo kulkosvaidis ar dar kas nors. Jis labai apsidžiaugs tokia priedanga. Padarykite daugiau praėjimų sienose, kad būtų lengviau ir greičiau judėti pastate nei bėgioti nuo įėjimo prie įėjimo. Be to, nepamirškite, kad ir priešas taip pat užminuos įėjimus ir langus.
Ir aišku paliekant pozicijas visada verta jas užminuoti, jei tam yra galimybės, taip paliekami siurprizai priešui.
Ir atsiminkite, miesto gynyboje kas geriau pasiruošia, tas ir laimi.

Kas yra Surovikino gynybinė linija, kaip ji atrodo, kas ją sudaro?

Fri, 29 Sep 2023 15:53:00 +0000

Manęs kartais klausia: kas yra Surovikino gynybinė linija, kaip ji atrodo, kas ją sudaro?

"Surovikino gynybinė linija" yra konstrukcijų ir apkasų įtvirtinimų kompleksas, pastatytas okupantų karinių pajėgų 2022 m. antroje pusėje Charkovo, Donecko, Luhansko ir Chersono regionai. Surovikino linijai priklauso dalis Rusijos įtvirtinimų, esančių palei sieną su Ukraina Kursko ir Belgorodo srityse.

Surovikino linija buvo pradėta statyti lapkričio pabaigoje kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje, kur Rusijos kariuomenė atsitraukė Ukrainos pajėgoms išlaisvinus Chersoną. Pradžioje šios linijos tiesimo darbai buvo atlikti siekiant apsaugoti Rusijos vis dar okupuotas Chersono srities ir Krymo teritorijas.

Įtvirtinimai apima tris gynybos linijas, kurios daugiausia sudarytos iš apkasų ir iškastų kovos mašinoms pozicijų. Vietose, kur sunku kasti tranšėjas, pavyzdžiui, Kachovkos ir Novaja Kakhovka apylinkėse, naudojami betoniniai ugnies taškai, nors jų netrūksta ir kitur. Apsaugą sustiprina minų užtvarai ir gamtinės kliūtys – Dniepras ir kanalai Chersono srityje. Visi šitie įtvirtinimai yra skirti visapusiškai apginti okupuotas teritorijas.

Nuo Svatovo iki Rusijos sienos buvo parengta apie 60 km apkasų, kurie taip pat prisiyrami gynybinei Surovikino linijai.

Surovikino linijos dalis, esanti Chersono srityje, yra apie 140 km ilgio, o Zaporožės ir Donecko srityse - apie 300 km.

Pati linija susideda iš daugybės minų laukų, prieštankinių griovių, „drakono dantų“ ir apkasų. Pati gynybinė linija susideda iš trijų dalių.

Pirmoji linijos dalis yra labiausiai sutvirtinta, nes yra stipriai užminuota, ji susidėta beveik iš ištisinių apkasų, prieštankinių griovių ir „drakono dantų“. Ukrainos vasaros kontrpuolimui labiausiai trukdė minų laukai, kurie daugiausia lėmė puolimo veiksmų greitį. Minų tankis pirmoje linijoje siekia 1000 (kartais ir daugiau) įvairiausių minų viename kvadratiniame kilometre.

Antroji gynybos linija, susideda iš daugybės apkasų, kuriose daugiausia yra išsidėstę mobilizuojami prastai apmokyti Rusijos kariuomenės daliniai.

Trečioje taip pat yra daug apkasų, kuriuose randasi elitiniai daliniai ir daugybė šarvuočių.

Kaip jau minėjau, prieš kiekvieną gynybinę liniją panaudojami minų laukai.
---
Man daugiausiai teko dirbti įveikiant pirmąją Surovikino gynybinę liniją ir kažkiek antroje. Tai štai, kalbant apie pirmos linijos minų laukus, tai paprastai priešpėstinės minos pridengia 50-70 % priešo pozicijų. Kartais jos dengia ir kaimo pakraščius, jei ten yra gynybinės linijos-tranšėjos. Dažniausiai jos dedamos 15-25 metrų atstumu nuo jų pozicijų - tranšėjų.

Prieštankiniai stovi visur 50-300 metrų atstumu nuo jų pozicijų - tranšėjų. Įvairiose vietose skirtingi eilių skaičiai. ±70% minų randasi paviršiuje 2-3 eilėmis. Tos, kurios buvo įkasamos, jos kaip taisyklė yra vienos eiles, retais atvejais dviem eilėm, atstumas tarp minų ±5 metrai, ir ±200 metrų nuo jų pozicijų - tranšėjų. Taip pat naudojama labai daug minų spąstų ML-8, ypač kelio užtvaruose (šlagbaumose). Kalbant apie šlagbaumus, jais užblokuoti beveik visi keliai. Kiekviename kelyje yra nuo 1 iki 3 užtvarų. ±70 % užtvarų su minomis yra ant paviršiaus, ±30 % - įkastos. Tačiau beveik visi jie turi spąstus.

Įvairiausios kasetinės minos panaudojamos tik tada, kai vyksta puolimas, bet kasetinių minų panaudojama labai daug ir pačių įvairiausių.

Jei labai trumpai, tai kažkaip taip.

Iš serijos karas iš vidaus: žvalgyba ir diversijos

Thu, 07 Sep 2023 22:20:00 +0000

Ir vienoje ir kitoje pusėje pafrontės zonose dažnai dirba įvairiausios žvalgybinės diversinės grupės, iš Ukrainos pusės tai kaip taisyklė GUR‘o (vyriausia karinė žvalgyba), SSO (Specialiųjų operacijų pajėgos) ir kitos specialiai tam parengtos grupės. Bet dabar ne apie jas.

Man kartais skambina žurnalistai, asmenis gabenantis humanitarinę pagalbą, kad jie nori užsukti pas mus į frontą, kad jie turi leidimus, akreditacijas, kad pas juos ryšiai ir t.t., kad jie nori užfiksuoti karo veiksmus, pasitiktokinti ir panašiai. Aš įvairiausiais būdais bandau juos atkalbėti, kad jiems čia nėra ką veikti, kad čia šaudo ir kartais pataiko, kad jie neturi kontrakto ir jų nepraleis. Retas mano argumentus supranta, dažniausiai nieko nenori girdėti ir ant manęs supyksta. Bet realiai priežastis ne tai, priežastis yra tų žmonių saugumas. Jei tu jiems duodi „+“ (sutikimą), vadinasi prisiimi visą atsakomybę. O kaip mes galime prisiimti atsakomybę, kai mes net už save negalime garantuoti. Ir problema čia net ne tai, kad čia šaudo ir kartais pataiko, o būtent priešo žvalgybinės diversinės grupės. Man per pusantrų metų karo su tokiom priešo grupėm įvairiais kampais teko net 2 kartus susidurti.

Tai štai, iš okupantų pusės tokias operacijas Ukrainos pafrontėje kaip taisyklė atlieka Rusijos karinės žvalgybos diversantai. Tai labai gerai ir labai profesionaliai parengtos grupės, tai tikri karo vilkai, jų veiklą, išpuoliai, padaryti nuostoliai neviešinami. Jie organizuoja pasalas autobusams ir pikapams, kartais sunaikina nedideles karines kolonas, jie minuoja ir sprogdina tiltus, sunaikina šarvuota techniką ir t.t.. Tokios grupės veikia pafrontės gilumoje iki 15-30 km. Jos puikiai moka nepastebėti apeiti įvairiausius postus. Tokias grupes aptikti labai sudėtinga, sunaikinti dar sudėtingiau. Neįmanoma jų sunaikinti persekiojant, nes pastebėjus, kad jie yra persekiojami, jie iškviečia ugnį ant savęs ir greit pasitraukia. Vienas iš gan veiksmingų būdų, tai veikimas ant aplenkimo, iškaičiuojant jų galimus atsitraukimo maršrutus ir ten organizuojant pasalas.

Retas įrašas, šis įrašas iš anuos pusės, jame nufilmuoti veiksmai vienos iš žvalgybinių diversinių grupių, kurios organizuodavo išpuolius Černigovo ir Sumų srityse 2023 metai, Ukraina. (+18)

VAIZDO ĮRAŠAS "RUSŲ DIVERSANTA"

Pastebėjimai iš fronto (IV dalis)

Sat, 19 Aug 2023 19:23:00 +0000

Kas mane labiausiai šitam kere nustebino, tai maskuojamieji tinklai. Kai matau močiutes, pinančias maskuojančius tinklus, man asmeniškai gėda dėl Ukrainos gynybos ministerijos. Taip gėda! Ar kas nors žino, kiek pinigų močiutė išleidžia pasigamindama vieną maskuoklį 3x6 komplektą? Nežinau kaip yra Lietuvoje, ant kiek Lietuvos kariuomenė jais aptrupinta, bet be jų šitam kare nei žingsnio. Kiekvienam metų laikų sezonui turi būti savas specifinis tinklas. Transportas, ugnies taškai, apkasai ir t.t., viskas šitam kare maskuojama, nes dronai mato viską, absoliučiai viską. Nepakanka vien užmesti maskuojantį tinklą, reikia taip užmaskuoti, kad tai visiškai nesiskirtu nuo aplinkos.

Vėlgi grįžtam prie dronų, ar jų mūsų kariuomenėje yra, ar pakanka..? Ar daug yra žinančių, kaip jie panaudojami kare..? Kai aš išgirdau, apie jų valdymą per 5G, aš žado vos nepraradau, koks fronte gali būti 5G, kai ten nei ryšio, nei elektros nėra, ir kaip taisyklė nei ryšio, nei elektros nėra kaip pačiam fronte, taip ir iki 15-20 km į giluma nuo fronto. Koks čia 5G..?

Aplamai dronus kamikadzes atakoms ir žvalgybos dronus, galime gaminti patys. Galime sukurti išmaniuosius valdomus minų laikus. Dronas kamikadzė pigesnis nei art sviedinys, jie gali pasiekti taikinius už 20-30 km, ir sunaikinti jį iškarto, nes dronu paklaida ±1 metras. Net mes tarp kovinių sugebėjome sukurti savo drona kamikadze. Lietuvoje pakanka specialistų tai sukurti ir paleisti serijinei gamybai, tik kažkaip noro nėra.

Minų laukai aplamai bent kokį priešą gali sulaikyti, o jei jie dar išmanus ir valdomi... Išmaniosios valdomos minos neprieštarauja mūsų pasirašytai priešpėstinių minų konvencijai. Ar kas bent suvokia minų laukų reikšmingumą..? Juk ukrainiečiu puolimas stabdomas būtent dėl priešo minų laukų.

Tas, kas buvo efektyvu praeities karuose, tampa neefektyviais taikiniais dabartiniuose. Visos tos naujovės turėjo būti išdirbtos ir paleistos gamybai jau vakar.

Dar toks vienas klausimas: jus tikrai tikite tuo, kai rodoma, kaip vyrai važinėja su keturračiais ir įvairiausiais bagiais, ir iš jų šaudo kulkosvaidžiais, kai iš jų šaudo įvairiausiais vamzdžiais šarvotai technikai naikinti..? Jus tikrai tuo tikite..?
Tai, kas jums rodoma, tėra paprastas piaras, visa tai filmuojama poligonuose, esančiose giliai užnugaryje. Pirmoje linijoje niekas juos nenaudoja. Geriausiu atveju atveža šaudmenis, iškrauna į apkasus, pasiima sužeistuosius, ir daro kuo greičiau kojas, tai daugiausia, ką galima padaryti su keturračiais ir bagiais, nes jei pastebės dronai, jus busite taikinys, kuris neapsaugotas jokiais šarvais. Į pirmą liniją pagrinde tik su šarvota technika, kitaip liksite be transporto.

Dar klausimas, ar kas pas mus bent turi supratimą, kas yra Surovikino gynybinė linija..? Kad visi per TELEGRAM iš jos pasijuokė, šitą žinau, ypač iš drakono dantų. Bet tada kodėl ji jau trečią mėnesį neįveikiama, ar kas žino..?

Sako vakarai padeda viskuo, kuo gali, tai kodėl mes išminuotojai, jau pusantrų metų karo, bet fronto linijose iš taško į tašką, iš užduoties į užduotį judam su tautiečių suaukotu transportu, kuris neturi jokių šarvų. Kodėl iki šiolei neturime specializuoto išminuotojams skirto šarvoto transporto. Važinėjant su civilių transportu, jei netyčia pataikys, o čia pataiko dažnai, tai iš mūsų net molekulių neliks. Štai ir visa tą vakarų pagalba, minų ieškikliai tautos suaukoti, šalmai ir liemenės taip pat, dronai ir termikai taip pat. Visa kita pirkta už savus. Apie tai rašiau čia.

Ok, prasideda karas, kaip manote, kas gynybos liniją kas? Teisingas atsakymas – civiliai su kastuvais, jei dar bus kam suvadovauti. O kur tam skirta technika, gal ji pavirto auksiniais šaukštais. O gal mums tas fortifikacijas NATO kareiviai iškas..? Ir aplamai, ar daug yra pas mus žinantys, kaip įrengiamos gynybinės linijos. Ar daug kas žino, kas yra lapės urvas..? Mūsų žiniasklaida trimituoja apie grėsmes, kad priešas ir wagner samdiniai jau ant slenksčio, tai kodėl dar nėra įrengtos gynybinės linijos, ar manoma, kad priešą sustabdys pasienio tvora.

Nemanau, kad pasakiau ką nors naujo. Tikiu, kad dauguma greičiausiai žino ir supranta, ką turiu omenyje. Taigi neįsižeiskite, bet žuvis pūva nuo galvos.

Apie savos gamybos dronus kamikadzes. Gudų Konstantino Kalinausko pulkas, kuriame turiu garbės tarnauti ir kariauti, jau turi pilnai išdirbta ir ištestuota tankų naikintuvą - droną. Beje, jame naudojamas mano sukonstruotas smūginio branduolio užtaisas, jame naudojami jūsų visų pagalba gauti variniai lęšiai. Ypatingas AČIŪ Jonui V., kuris juos štampavo pagal reikiamą formą ir dydį. Ačiū jums Lietuva, jūsų pagalba mes labai taikliai ir sėkmingai naikiname priešo bent kokią šarvuotą techniką. Ir prie šito mūsų projekto netiesiogiai prisidėjote visu jus, kas mums padedat ir akuojat. Širdingas AČIŪ jums visiems, kartu mes tikrai nugalėsime.

Pastebėjimai iš fronto (III dalis)

Thu, 17 Aug 2023 07:14:00 +0000

Asmeniškai mano butu siūlymas, įvesti EOD mokymą kaip viena iš pagrindinių dalykų visose ginkluotosiose pajėgose ir visiems be išimties. Medicina, ryšis, EOD, žvalgybos dronai, maskuotė, inžineriniai įtvirtinimai (apkasai, blokpostai), be jų šiuolaikiniam kare niekur. Nes net Ukrainoje, kur karas vyksta ne pirmus metus, mažai yra vadų, kurie supranta, kas yra inžinerinės užduotys, EOD, ir kas bei kaip jas atlieka, ar turi atlikti, mažai kas iš vadų, iš tu, kas planuoja operacija, žino šitos profesijos specifikas.

Dar kiekviename padalinyje turi būti būrys mokantis dirbti su žvalgybiniais dronais, be jų nei žingsnio. Artilerijos ugnį koreguoja dronai, šturmo grupių judėjimą koreguoja dronai. Net išminuotojų darbą pilkojoje zonoje iš oro pridengia dronas. Visa žvalgybinė informacija, kur priešas, kokios jo pajėgos ir t.t., visa ši informacija gaunama pagrinde dronų pagalba ir tik tada planuojamos šturmo operacijos. Be dronų, be pakankamos žvalgybinės informacijos gausis eilinė mėsmalė, vieną, antrą kartą gal ir pasisekti, bet trečias gausis ne šturmas, o savo pajėgų utilizacija.
Atspėkite, ką darys tie seni karo vilkai, kurie išgyvens tokioje kvailoje, beprasmėje utilizacijoje..? Todėl aš ir sakau, kad ne priešas taip baisus, kaip savi dalbajobai su idiotiška iniciatyva, dar baisiau, kai jie viršininkai, ir su dideliais antpečiais.
Kodėl aš taip sakau, nes tik visiškas idiotas gali tave dienos metu pasiusti valyti kelią nuo minų atviroje vietovėje, kad praeitu šarvuota technika 150-300 metrų atstume nuo priešo pozicijos, kur tave iškart nukeps tiesiog iš automatinių šaunamųjų ginklų. Tik visiškas idiotas tave gali pasiusti kasti apkasus dienos metu atviroje vietovėje, kuri yra prišaudyta priešo artilerijos ir stebima priešų dronų. Tik visiškas idiotas į šturmus gali pasiusti pirmais eiti išminuotojus, vietoje to, kad apmokyti šio amato kaip papildomo visus šturmo narius. Tik visiškas idiotas gali duoti įsakymą eiti į šturmą per minų laukus užsietus ПФМ-1 „Лепесток“ minomis, o jiems atsisakius, juos apkaltinti įsakymų nevykdymu. Ir čia galima tęsti be pabaigos. Visa laimė, kad pats karas tokius idiotus greit utilizuoja, net karas jų nemėgsta, ten tikrai veikia natūralios atrankos principai. Idiotu ne gaila, gaila karių, kurie dėl jų idiotizmo, kvailai ir beprasmiškai žūsta.

Todėl ir sakau, kad išvengti idiotizmo, rengiant karininkus, jie turi gauti karo inžinerijos, EOD pagrindus, kad turėtu supratimą, kas tai, kad pajustu tai ant savo kailio per praktinius mokymus. O kariuomenėje kiekvienas karys turėtų būti patyręs išminuotojas, kad galėtų savarankiškai padėti ir nukenksminti minas, nes išminuotojų visiems neužtenka arba jie neturi laiko dėl užduočių gausos. Dabar šturmo grupėms praėjimus daro išminuotojai, jie eina pirmi, todėl tarp išminuotojų milžiniški nuostoliai. O kodėl negalima šio amato išmokti šturmo grupės dalyvius, atsakymas paprastas, nes anie nenori, bijo. Išminuotojai privalo aukotis tik todėl, kad kiti nenori išmokti, ar tai nėra absurdas. Kita problema, Ukrainoje išminuotojų rengimo centrai labai silpni, dirba dar sovietinės mokyklos pagrindais, kur teorija užima 70% ir tik 30% praktika, nors turėtu būti viskas atvirkščiai. Dar Ukrainoje mokymams labai trūksta imitacinių inžinerinių užtaisų. Jų net aš neturiu, viską tenka lipdyti savo rankomis, už savo lėšas. Visa tą dabartinė Ukrainoje praktika su ne etatiniais išminuotojais yra grynas idiotizmas, Ukrainoje išminuotojų būriai kaip taisyklė formuojami iš neetatinių išminuotojų, parengtu per savaitę. Pažvelkime tiesai į akis, kad taptum EOD specialistu, profesionaliu išminuotojų, reikia ne savaitės, o metų ir ne vienų. O jei per sutrumpinta parengimą butu nuolatinė praktika, ir tai sudarytu bent 70% užsiėmimų - tai nors kažkas. Praktika galima atlikti ir tikrose pafrontės minų laukose, jų čia netrūksta, mes tai gudų Konstantino Kalinausko pulke ir darome, bet tai darome tik mes, mūsų pulkas ir tik mūsų pačių asmenine iniciatyva, nes žmonės čia motyvuoti. Paimkime bet kurį mobilizuotą žmogų - jis EOD reikaluose nežino nė velnio, ir ne todėl, kad nenori, ar nenorėjo žinoti, o todėl, kad niekas jo šito amato nemokė. Rezultate jie ne tik apie minas nieko nežino, jie net apkasus kasti nemoka, net granatų mėtyti nemoka.

Pastebėjimai iš fronto (II dalis)

Wed, 16 Aug 2023 06:52:00 +0000

Pas mus visi nauji savanoriai-kombatantai papildomai praeina 22 valandas pradinę EOD programą, kur susipažįsta su sprogstamosiomis medžiagomis, sprogdinimo priemonėmis, priešpėstinėmis, prieštankinėmis, kasetinėmis minos, minomis spąstais ir t.t.. Dar 2 dienas praktikos. Vieną dieną mokosi, kaip minos statomos, aptinkamos, nuimamos, kitą dieną jiems jau egzaminas, jie turi praeiti užminuotos pamiškės ±800 metrų ruožą. Ir galiausiai poligone sprogdinimo darbai. Tai PRIVALOMA kiekvienam kombatantui. Ir tik paskui jau į frontą, kas į šturmus, kas į žvalgybą, kas lengvąja artileriją ir t.t.

Koviniai išminuotojai labai kruopščiai atrenkami ir iš kokių ±200 kombatantu tinkamas tik 1, tai čia geriausiu atveju, nes ne kiekvienas gali tapti išminuotoju. Yra skirtingo temperamento žmonių. Taigi, cholerikas niekada negali būti išminuotojų, nes negalima pradžiai daryti, o paskui mąstyti. Pirmiausia kiekvieną veiksmą ir žingsnį reikia gerai pagalvoti. Išminuotojas turėtu būti visiškai šaltakraujis - kažkas tarp flegmatiko ir melancholiko, kuriam absoliučiai viskas dzin. Šalia tavęs šaudo, sprogsta, o tau px, tu turi ramiai dirbti savo darbą ir dar taip, kad nedrebėtu rankos. Tačiau svarbiausia, kad išminuotojo charakteryje būtų atsakomybės. Jei jos nėra, būsite blogas išminuotojas, žūsite pats ir pražudysite kitus.

Taigi, po atrankos eina mokymai, savaitė teorijos, kus susipažįsta su sprogstamosiomis medžiagomis, sprogdinimo priemonėmis, priešpėstinėmis, prieštankinėmis, kasetinėmis minos, minomis spąstais ir t.t., bet žymiai detaliau. Paskui savaitė praktinio darbo, kur stato ir nuima minas, dar kelios dienos sprogdinimo darbai ir galiausiai mėnesis darbo pafrontėje, tikrose minų laukose, tik ten, kur jau nešaudo išlaisvintose teritorijose. Ir tik paskui frontas, kur jau ir šaudo ir kartais pataiko.

Aš suprantu, kad pas mus niekas neleis siųsti nei kareivių, nei karo mokyklos kursantų prie tikrų minų, ar į tikrus minų laukus. Bet tada reikia sukurti atitinkamą mokymo bazę, su atitinkamomis rengimo priemonėmis, kur tikrai butu daug pačios įvairiausios imitacinės amunicijos, kur butu pakankamai būtent mokomųjų ir imitacinių minų, kurios veikia pagal paskirtį, tik nesužaloja, o jų neaptikimo atveju ir kursantas ir dėstytojas labai aiškiai pamatytų, kad kursantas, ar busimas kareivis tapo 200-uoju, ar 300-uoju. Kariniai daliniai turėtų turėti tą patį, kad karininkas galėtų mokyti jau savo karius, tik jau iš savo patirties. Ir visa tai atidirbinėti iki devinto prakaito įvairiausiais metų laikais, įvairiausiomis oro sąlygomis, kaip ir gynyboje, taip ir puolime. Taigi praktika, praktika ir dar karta tik praktika. Nes teorija geriausiai įsimenama praktiniame darbe. Ir dar, 50 proc. užsiėmimų turi būti naktiniai. Tai labai svarbu, nes šiais laikais nemažai išminuotojų komandų dirba tik naktimis, ypač statančios minų laukus, o tai visai kitokia veikla ir suvokimas, tai darbas su termovizoriais, naktinio matymo prietaisais. Ir, jei per dieninius mokimus karys įgijo daug patirties, tai naktį tampa visiškai nenaudingas. O tam ir kursantai karo mokyklose ir kariai kariniuose padaliniuose turi būti pakankamai aprūpinti ir termovizoriais ir naktinio matymo prietaisai. Aš jau nekalbu, kad kiekvienoje grupėje turi būti bent 1 dronų detektorius, skaneris ir anti droninis šautuvas. Ir su jais irgi visi komandos nariai turi mokėti dirbti. Dar kiekvienoje išminuotojų grupėje turi būti bent 1 dronas su dienine ir termo kamera. Ir bent 2 asmenis, kurie galėtu būti kaip dronų operatoriai. Nes dronai ir anti droninės sistemos yra šiuolaikinio karo avangardas. Dar kiekvienoje grupėje turi būti bent tris nuotolinio radijo sprogdinimo sistemos, kurias nepaveiktu radijo elektroninės kovos priemonės (РЕБ). Paskutinis liečia ir dronus. Taip pat grupės automatiniai ginklai turi būti su duslintuvais, ir tai yra labai svarbu, kad esant reikalui, galima butu pridengti savo bendražygius. Tie, kurie turi kovinės patirties, puikiai žino, ant kiek tai svarbu. Juk išminuotojų komandos dirba pagrinde pilkosiose zonose, tarp savų ir priešo pozicijų, ir juos gali pridengti tik savi. Dar iš esmės reiktu peržiūrėti inžinerijos kadetų kovinio rengimo programą, nes be pokyčių joje, nieko gero nesigaus. O tai labai didelis darbas ir jo nepavyks atlikti iš karto, teks perdarinėti kelis kartus, bet kai patyrę karininkai – praktikai daug dirbs ir greitai reaguos į savo klaidas (perdirbs, pašalins spragas), tai viskas bus gerai.

Pastebėjimai iš fronto (I dalis)

Tue, 15 Aug 2023 05:58:00 +0000

Kodėl kalbant apie tikrus kovinius karo išminuotojus, dažnai sakoma, kad be jų niekas ir niekus. Nes būtent taip ir yra, be mūsų niekas, niekur ir nieko nepadarys. Prieš įeinant į užimtas pozicijas, ar pradedant jas rengti išlaisvintose teritorijose, pirmiausiai jas tikrina išminuotojai. Kelius ir keliukus, takus ir takelius šturmui, evakuacijai visada pirmiausiai patikrina išminuotojai, žvalgus ir snaiperius vedžioja tik išminuotojai. Kas efektyviausiai stabdo priešo judėjimą – minų laukai, o kas juos stato – išminuotojai. Ir dar daug ką, ko čia neminėsiu, daro būtent koviniai karo išminuotojai. Todėl be mūsų niekas ir niekur. Taip, mes ne šturmas, ne žvalgai, ne artilerija, ne tankistai, net ne paramedikai, mes visada liekam kažkur nematomi. Todėl kaip jau rašiau, mus labai retai rodo per televiziją, mes negražus, nefotogeniški, mes tikrai ne žurnalo viršelių titanai, bet be mūsų niekas ir niekur. Čia tam, kad bent dalinai suprasti šios karo specialybės svarbą.

O dabar truputi analizės, pamąstymu, apie tolesnę šios karo specialybės plėtros viziją. Tai išvados iš karo Ukrainoje, bet manau tinka ir Lietuvai. Tekstas bus ilgas, rašinys eis dalimis, bet...

Kiekvieną kartą grįždamas iš komandiruotės (fronto), aš visada savo kanalais, įvairiais ryšiais siusdavau analizes apie minas, minų laukų struktūras, naudojamus spąstus, mūsų klaidas ir klystkelius. Visada pasiūlydavau, ką ir kaip galima pagerinti, patobulinti, kaip saugiau dirbti. Bet rezultatas visada būdavo tas pats - nieko. Arba manęs tiesiog nesuprasdavo, ar tiesiog nenorėdavo suprasti. Arba visiems tai dzin, svarbu atsiskaityti už atliktą darbą, ir nesvarbu, kokia tai kaina. Atvirai kalbant, net ir dabar netikiu, kad tai, ką aprašysiu, ar bus panaudota darbe kažką pakeičiant čia Lietuvoje, nes Ukrainoje tai visiškai neveikia. Bet jei bent 10 proc. to, ką parašysiu, bus įgyvendinta, asmeniškai aš džiaugsiuosi, kad mano pastangos nenueis veltui.

Taigi pradėkime nuo išminuotojų rengimo. Asmeniškai aš skaitau, kad rengiant kovinius karo išminuotojus, labai mažai laiko skiriama praktikai. O tiksliau, ruošiat karo inžinerijos karininkus, labai daug laiko skiriama teorijai, bet labai mažai skiriama praktiniams darbams. Todėl fronte eiliniai kareiviai dažnu atvejų žino žymiai daugiau, nei 5 metus rengtas karininkas. Rezultate tokie nepakankamai parengti karininkai praktiškai be praktikos ir patirties, dažnai senų karo vilkų (eilinių kareivių) siunčiami ten, kur buvo pasiustas rusų karo laivas, ypač jei toks karininkas dar ir dalbajobas (ne politkorektša, bet kare tokius vadina būtent taip). Nes toks dalbajobas ir pats žus ir kitus pražudys. Aš suprantu, paradai, pagarbos atidavimas, raportavimas ir visas tas patosas yra gražu taikos sąlygomis, bet karui reikia visai kitko.

Šiais laikais eiliniai karo vilkai (kareiviai) turi daug patirties (daug daugiau nei karininkas teoretikas) ir, grubiai tariant, jie (kareiviai) gali greitai atvėsinti bent kokio karininko smegenis. Priežastis paprasta, karininkai ruošiami remiantys praeities karais, t.y. visa tą teorija ir žinios, kurie jiems įbrukami kaip taisyklė yra 30-60-80 metų senumo, nes tai yra kažkieno parašytą ir kažkada naudotą labai sena literatūrą. Bet būtent tokia literatūra naudojama kaip pagrindas, rengiant karininkus. O ar ten yra kas naujo..? Kiek Lietuvoje karininkų žino, kas yra „ПМН-3“, „ПМН-4“, „МЗУ“, „M/97“, „МЛ-7“, „МЛ-8“, „ПОБ“, „ПОМ-2“, „ПОМ-3“, „ПТМ-4“, „ПТКМ-1Р“ ir čia galima be pabaigos. Kas iš jų gali pasakyti, kaip ir kokiais būdais šita inžinerinė amunicija naudojama Ukrainoje. Kokia Ukrainoje rusų statomų minų laukų struktūra. Aš abejoju, kad Lietuvos kariuomenėje atsiras nors vienas karininkas, kuris sugebėtu aprašyti Ukrainoje naudojamų rusų minų laukų struktūrą. Kaip ir kokius rusai daro šlagbaumus? Kaip užminuoja pastatus? Kaip užminuoja savo paliekamus apkasus? Kokie naudojami spąstai? O gal kas iš jų tiksliai gali įvardinti, kodėl ukrainiečiai praranda tiek technikos savo puolimuose, kur ir kokios klaidos..?

Na pats elementariausias klausimas: gal kas sugebės atsakyti, kodėl ukrainiečiai mano pateiktam video prarado tiek daug technikos, kur ir kokios klaidos..?

Nemanau... Tai kuo tokie karininkai gali išmokyti kareivių, tik gražiai žygiuoti paraduose ir atiduoti pagarbas karininkams.

Taigi apie praktiką (supras tik tie, kurie turi praktinės kovos patirties - be įžeidimo) - tie, kurie vaikščiojo po tikrus minų laukus, kas vykdė išminavimo darbus pilkuosiuose zonose.

Kiekvienas minų laukas, tai neapsakomai didelė rizika ir baimė, ji buvo, yra ir bus kiekvienam sveiko proto žmogui. Išminuotojas kaip taisyklė dirba vienas, jis kaip taisyklė dirba toli nuo savo ginklo brolių, dažnai net be numatytos priedangos. Dabar klausimas: kas man gali pasakyti, kur ir kaip tą baimę nugalėjo būsimasis karininkas, kuris yra rengiamas 5 metus. Ar kas nors iš jų turėjo tokią praktiką.

Asmeniškai aš manau, kad jau būdamas kariunų kiekvienas busimas karininkas turėtų pradėti kovoti su šia baime, nes vėliau tapęs karininku turėtų ne tik nebijoti, bet ir sugebėti pasakyti savo kariams, kaip greičiau įveikti šią baimę. Karininkas turi sugebėti savo pavyzdžiu parodyti, ką jis sugeba, ir be baimės ir klaidų atlikti bet kokią užduotį. Tik tokiam karininkui, seni karo vilkai (kareiviai) rodys savo pagarbą, tik tokiu karininku jie tikės, nes žinos, kad jų vadas nesislepia už karininko antpečių, tik toks padalinis, vadovaujant tik tokiam karininkui gali, bet kokioje sudėtingoje situacijoje įvykdyti užduotį. Todėl rengiant kas karininkus, kas kareivius, praktinis mokymas turėtų sudaryti 80 proc. visų užsiėmimų! Gyvenkite "laukuose", ir praktika bent kokiais metu laikais, dienomis ir naktimis, per lietų, šaltį ir karšti, miškuose, laukuose, pelkėse, snieginuose.

Kaip instruktorius pravedu užsiėmimus

Sat, 21 May 2022 21:39:00 +0000

Žinote kas šitam kare maloniausia..? Kai tu atvyksti į frontą, o tau sako, Diedai, tu neįsivaizduoji, kaip malonu tave matyti. Kai prie tavęs prieina vienas, antras, trečias kombatantas ir sako, AČIŪ tau už tavo žynes, jos padėjo ir ne karta mums išgyventi.